Kai šiais laikais sostinėje kuriasi vis daugiau biurų, kuriuose kiaurą dieną prie kompiuterių sėdi įvairių specialybių aukštųjų mokslų diplomus įgiję žmonės, o jų darbas tarsi atrodo nematomas, kažkam vis dar reikia nudirbti tikrus plika akimi matomus darbus. Santechnikas Vilniuje Audrius sako, kad žmonės gali, kad ir visi sulįsti prie kompiuterių ir ten apsimesti dirbantys neva svarbius darbus, tačiau, jeigu jiems suges klozetas, pradės neveikti kriauklė, čiaupas, kur jie kreipsis – žinoma, į santechniką. Štai ištrauka iš pokalbio su šiuo įdomiu pašnekovu.
Kaip manote, kaip visuomenės akyse atrodo toks darbas (santechnikas Vilniuje), ir kaip jūs pats jį vertinate?
Man sunku kalbėti apie visuomenę, kuri kuo toliau, tuo labiau man atrodo pasikeitusi ir svetima. Žmonės keičiasi, tik vamzdžiai ir jų turinys lieka tas pats. Daryk, ką tik nori, to, kas patenka į klozetą, nepakeisi. Kaip ir vandens. Iš tiesų, aš manau, kad santechniko darbas senais laikais, kai žmonės labiau tikėjo šventais dalykais, turėjo būti ir vertinamas, suprantamas daug geriau. Mano nuomone, tai darbas su šventu dalyku – su vandeniu. Juk kaip jūs gertumėte vandenį, kaip jūs gyventumėte be vandens, jeigu šis negalėtų pas jus atitekėti ten, kur norite, taip, kaip norite. Palyginkite nekilnojamojo turto kainas ir pažiūrėkite, kaip skiriasi tie parduodami namai, kuriuose sutvarkyta visa santechnika ir atvestas vanduo, su tais, kur to nėra. Kainos skiriasi net kelis kartus. Vanduo žmogui būtinas, tai gyvybės eliksyras, ir aš rūpinuosi, kad jis tinkamai pasklistų.
Savo darbe labai dažnai turite aplankyti nepažįstamų žmonių butus. Koks jums jausmas kaskart ateiti į kitų žmonių namus, ar nužiūrinėjate, kaip jie įsirengę?
Žinokite, aš visai kitaip namus vertinu negu kokie nors interjero dizaineriai. Tą patį pasakytų bet kuris kitas santechnikas Vilniuje. Mums visai neįdomu, kokios ten pas žmones kabo užuolaidos, kokie kilimai nuraityti ir, kiek kvadratų butas. Ateini ir žiūri – kaip vamzdžiai išplanuoti, ar įmanoma juos iš karto pasiekti, ar reikia ardyti sienas ar, dar blogiau, gręžti perdangas. Be to, žiūri, iš kokių medžiagų ten viskas padaryta. Dar kartais, ką pasižiūri, tai ar tvarkinga elektros sistema. Santechnikui tokie dalykai tikrai nepriklauso, bet kažkaip nesinori palikti žmonių likimo valiai, jeigu matai, kad kažkur laša vanduo, ir visai šalia yra atviri elektros laidai ar lizdas. Tada pasakai, kad bent jau atjungtų elektros srovę, nes namai užsidegs.